GERA MUZIKA

Pasikviesiu tave
Į žaliąsias lankas
Pabraidyt lietuje,
Kol diena neužges.
Paskubėk greičiau,
Juk nespėsi tu jau.

Vėl nupraus mus abu
Margaspalvis lietus
Ir užmiršime mes
Net geriausius draugus
Kai abu kartu
Pažiūrėk – raudonas dangus.

Vakarėja, jau vakarėja,
Saulė jau žemai žemai.
Nurimo vėjas, nurimo vėjas,
Nutilo miškas, nutilo kalnai.
(x2)

Nežiūrėsim atgal,
Neskaičiuosim klaidų.
Nusibodo jau gal,
O be to, nesvarbu.
Bus tiek daug veidų,
Mes ir vėl kartu jau.

Vakarėja, jau vakarėja,
Saulė jau žemai žemai.
Nurimo vėjas, nurimo vėjas,
Nutilo miškas, nutilo kalnai.
(x2)

Aš negaliu tylėt daugiau,
Ir negaliu tylėt mažiau,
Tu dar ne viską išgirdai,
Aš dar ne viską pasakiau,

Tu tik paklausyk,
Ir nekalbėk,
Nieko man nesakyk,
Ir manim patikėk,

Aš negaliu tylėt garsiau,
Ir negaliu tylėt tyliau,
Aš negaliu tylėt geriau,
Ir negaliu tylėt blogiau,

Tu tik paklausyk,
Ir nekalbėk,
Nieko man nesakyk,
Ir manim patikėk,

Tu nemoki šokt kaip aš,
Tu nemoki verkt kaip aš,
Negali mylėt kaip aš, bet tu moki būti tu,

Aš nemoku šokt kaip tu,
Aš nemoku verkt kaip tu,
Ir suprasti man sunku, kad nemylėsiu aš kitų,

Tu tik paklausyk,
Ir nekalbėk,
Nieko man nesakyk,
Ir manim patikėk,

Ir negaliu tylėt daugiau,
Ir negaliu tylėt mažiau,
Tu dar ne viską išgirdai,
Aš dar ne viską pasakiau,

Tu tik paklausyk,
Ir nekalbėk,
Nieko man nesakyk,
Ir manim patikėk,

Tu nemoki šokt kaip aš,
Tu nemoki verkt kaip aš,
Negali mylėt kaip aš, bet tu moki būti tu,

Aš nemoku šokt kaip tu,
Aš nemoku verkt kaip tu,
Ir suprasti man sunku, kad nemylėsiu aš kitų,

Tu tik paklausyk,
Ir nekalbėk,
Nieko man nesakyk,
Ir manim patikėk.

Atpratau aš būti vienas
Ir sunku man kai tavęs čia nėra (nėra)
Tu pirma ir paskutinė
Mintis, kuri aplanko mane (mane)

Nors aplink mane tik sienos
Aš elgiuosi lyg sėdėtum šalia
Išėjai tu prieš minutę –
Palikai su klausimais galvoje

Ar gali šitaip būti?
Pamilau tave rugpjūtį
Ir ar gali šitaip būti?
Kad priklausau nuo tavęs truputį

Aš nenoriu nieko kito…
Tik tavęs ir kad tai nesibaigtų
(2x)

Tam kad jausčiausi laimingas
Man tereikia kad tu būtum šalia (šalia)
Ir dabar nepasakyčiau,
Koks buvau aš prieš sutinkant tave

Man jauku tave matyti,
Kaip tu maivaisi žvaigždėtam fone
Ir kartais dar bijau aš
Kad geri dalykai baigias lengva

Ar gali šitaip būti?
Pamilau tave rugpjūtį
Ir ar gali šitaip būti?
Kad priklausau nuo tavęs truputį

Aš nenoriu nieko kito…
Tik tavęs ir kad tai nesibaigtų
(2x)

Nenoriu nieko tik (3x)
Tik tavęs
(2x)

Išliksim tik mes, o visą kitą laikas ištrins
Ištrins senas klaidas, o upė mus neš toli
Laikrodžių rodyklės, greitėja kiekviena diena
Aš duodu tau viską, tik kad visko tau negana

Tavo akys, kaip mėlyna, mėlyna, mėlyna jūra
Aš paskęstu jų gelmėje
Tavo kerai supa, supa, supa mane
Kaip man sustabdyti? Sustabdyti akimirką

Lėtai palengva, mes bėgome miško takais
O galbūt kažkada mes grįšim ten mažais vaikais
Laikrodžių rodyklės, greitės mums kiekviena diena
Aš duosiu tau viską, tik kad visko tau bus negana

Tavo akys, kaip mėlyna, mėlyna, mėlyna jūra
Aš paskęstu jų gelmėje
Tavo kerai supa, supa, supa mane
Kaip man sustabdyti? Sustabdyti akimirką

Sapnas keičia sapną,
Po nakties ateina aušra
Vėl ir vėl mes grįžtam atgal

Kaip gėlės pražįsta,
Kaip šiluma sugrįžta
Vėl ir vėl mes grįžtam atgal

Svajones šiandien paleidai išskrist
Aukštai pakils vilties spindulys
Svajone tavo tai platus sparnai
Tavo tikslai milžinai

Neleidai kristi ir pamesti keliu
Rudens naktiniai nuo šalnu
Svajone tavo tai drąsus ilgai
Tavo greiti sakalai

Eik pirmin, nebijok, apgink
Priglausk mylėki ja
Leisk pakilt ir skrist Toli, toli
Kol tu svajoji tol gyveni

Likimas lėme gyventi ilgai
Kol mes kartu krenta nedgi kalnai
Svajones tavo tai narsus kariai
Kurie apgins tave tikrai

Eik pirmin, nebijok apgink
Priglausk mylėki ja
Leisk pakilt ir skrist toli, toli
Kol tu svajoji tol gyveni

Laiko nėra, tai tik mūsų dalia – skaičiuoti
Melo nėra, bet išmokome mes – meluoti
Oras yra, bet kažkaip kažkada sustojam kvėpuoti
Meilė gyva, tik ne visada mes jai atsiduodam…

Rūkas akyse… Dugnas galvoje…
Stoviu po dangum, aš bandau prisiminti…
Ką reiškia atsimerkt, ir norėt nenumirti…
Užmerkiu akis, aiškiai girdžiu savas mintis
Noriu atsimerkt ir truputį nurimti…

Nenuostabu, kas stebint turėtų – sukelia juoką…
Į tamsą krentu, sapne gyvenu, ir vėl pasiduodu…

Rūkas akyse… Skylės sieloje…
Stoviu po dangum, aš bandau prisiminti…
Ką reiškia atsimerkt ir norėt nenumirti…
Užmerkiu akis, aiškiai girdžiu savas mintis
Noriu atsimerkt ir truputį nurimti…

Stoviu po dangum, aš bandau prisiminti
Ką reiškia atsimerkt ir norėt nenumirti…
Užmerkiu akis, aiškiai girdžiu savas mintis…
Noriu atsimerkt, ir truputį nurimti…

Vėl basa
Kilimu žolės, atgal slystu nuo kopos jūron?
Su audra
Vėjas susitaikė – gimsta šiluma iš lėto..
Nesvarbu, kad naktį dar šąla –
Tau gražu ledinė žemė
Su aušra
Paukščiai bunda – mes užmiegam..

Pr. Mes su Tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos,
Lipt stogais ir žiūrėt žemyn,
Kas brangu – nebijok apkabint.

Dienoje
Daug ilgų savaičių, kol užmiega saulė.
Tekina
Bėgu link Tavęs – nebėr sapne apgaulės.
Akyse
Ilgesio mėnuliai, nuo kurių vanduo liepsnoja..
Gal gerai,
Kad dar nebuvom susitikę..

Pr. Mes su Tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos,
Lipt stogais ir žiūrėt žemyn,
Kas brangu – nebijok apkabint.

Nebijok…

Pr. Mes su Tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos,
Lipt stogais ir žiūrėt žemyn,
Kas brangu – nebijok apkabint.

Tavo numeris nepasikeitęs
Aš tau skambinau vakar naktį
Buvo truputį liūdna
Ir žiauriai ilgu mūsų kartu

Tavo atvaizdas dar mano sieloj
Ten gražus tu, ten tu laimingas
Tai sakyk, sakyk mano mielas
Kieno tu dabar?

Reikia proto turėt šitaip įsimylėt
Taip savęs negailėt, taip savęs negailėt
Reikia proto turėt šitaip įsimylėt
Bet jeigu galėčiau kartot
Aš kartočiau vistiek

Nors seniai jau pamečiau skaičių
Kiek maldų ir kiek užkeikimų
Buvo mesta ir nieks nesikeičia
Širdis nenurimo

Reikia proto turėt šitaip įsimylėt
Taip savęs negailėt, taip savęs negailėt
Reikia proto turėt šitaip įsimylėt
Bet jeigu galėčiau kartot
Aš kartočiau vistiek

Ū-ū-ū-ū čia gražu kaip kine
Man apsalo širdis
Ū-ū-ū-ū čia gražu kaip kine
Aš nežinau ką sakyt

Reikia proto turėt šitaip įsimylėt
Taip savęs negailėt, taip savęs negailėt
Reikia proto turėt šitaip įsimylėt
Bet jeigu galėčiau kartot
Aš kartočiau vistiek

Sveikas, mano brolau
Ar tu dar gyvas?
Šiandien vėl išvarau
Su draugais tenai tenai

Jeigu nori kartu
Nes mano kaimynai
Klauso rusišką pop
Iki dvylikos rytais

Tu turi ratus
Aš turiu raktus
Nuo buto su langais
Į jūras ir miškus

Skambink, mano brolau
Visiem kas gyvas
Jeigu nori kartu

Ar gali būti, kad kelionės visos baigės
Negali būti, kad visai kelionių nebėra
Ir gali būti, kad visi truputį kreizy mes dabar
Šią vasarą, šią vasarą, šią vasarą

Ar gali būti, kad kelionės visos baigės
Negali būti, kad visai kelionių nebėra
Ir gali būti, kad visi truputį kreizy mes dabar
Šią vasarą, šią vasarą, šią vasarą

Kamštis kelyje
Dešinėj laukai
Prieky mašina
Su dviračiais ir vaikais

Stabdo moteris
Sory — mes pilni
Gal rytoj nelis
Ant saulės — trim devyni

Ten baidarės – (O)
Ten lėktuvai – (Ir)
Vis dar bando skrist
Sparnai pakirpti

Nebandyk sulaikyt
Neramios sielos
Nebandyk

Ar gali būti, kad kelionės visos baigės
Negali būti, kad visai kelionių nebėra
Ir gali būti, kad visi truputį kreizy mes dabar
Šią vasarą, šią vasarą, šią vasarą

Ar gali būti, kad kelionės visos baigės
Negali būti, kad visai kelionių nebėra
Ir gali būti, kad visi truputį kreizy mes dabar
Šią vasarą, šią vasarą, šią vasarą

Tą vakarą tamsų aš ant stogo lipau
Norėjau išvysti ką senai užmiršau
Norėjau pajusti svaigų orą dangaus
Nuo jo užsimerkt ir savęs paklaust

Ar tikiu, kad viskas bus gerai
Ar mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai
Ar dar noriu žinot ką jūs galvojat apie tai
Ar mes vis dar vaikai
Svajojame kaip vaikai

Dar būdamas vaikas aš užlipdavau čia
Ir kojas nukaręs svajojau nakčia
Džiaugiaus, kad esu taip arti prie dangaus
Kad ranką prie čerpių galiu priglaust

Ar tikiu, kad viskas bus gerai
Ar mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai
Ar dar noriu žinot ką jūs galvojat apie tai
Ar mes vis dar vaikai
Svajojame kaip vaikai

Laikas nelaukia, laiką nuneš ateitis
Vaiko svajonės mano šventa viltis
Noriu tikėt, kad tai laikais
Kurie atūš, kurie ateis
Liksime mes nors truputį vaikais